Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 2027 metų Europos čempionato atrankoje patyrė pirmąjį pralaimėjimą. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje Viliaus Stanišausko auklėtinės po atkaklios kovos 74:76 (18:20, 20:12, 19:25, 17:19) nusileido Suomijos krepšininkėms.
Lietuvės dar turėjo galimybę išplėšti pratęsimą, tačiau paskutinėje atakoje kamuolį savo rankose turėjusi Justė Jocytė prasiveržimo metu suklydo. Po rungtynių gynėja pripažino, kad lemiamą epizodą galėjo nulemti pernelyg didelis noras išgelbėti komandą.
„Galbūt iš to per didelio noro. Ten nieko nebuvo, jokio kontakto. Tiesiog gal kažkiek paslydau“, – paskutinę ataką komentavo J. Jocytė.
Lietuvos rinktinės gynėja neslėpė nusivylimo ir visų rungtynių metu pasikartojusiomis klaidomis. Pasak jos, komandai pritrūko ramybės, stabilumo bei tarpusavio susikalbėjimo gynyboje.
„Tie tritaškiai mus tiesiog nužudė pirmoje rungtynių pusėje, o paskui ir tada, kai reikėjo uždaryti rungtynes. Atrodo, per visas rungtynes nesugebėjome susikalbėti“, – kalbėjo krepšininkė.
Per 23 minutes 10 taškų pelniusi J. Jocytė taip pat atvirai pripažino, kad po ilgesnės pertraukos be reguliaraus žaidimo jai dar trūksta fizinio pasirengimo. Gynėja teigė, jog kartais jos mintys aikštėje būna greitesnės už kūno reakciją.
„Atrodo, galva juda greitai, bet kūnas šiek tiek atsilieka – tiek gynyboje, tiek puolime. Dėl to atsiranda ir kvailesnių sprendimų“, – aiškino J. Jocytė.
Nepaisant nesėkmės, gynėja džiaugėsi sugrįžusi į rinktinę ir sulaukusi gausaus sirgalių palaikymo. Lietuvos krepšininkės kitas Europos čempionato atrankos rungtynes žais sekmadienį.
– Visas rungtynes vyko atkakli kova, komandos nuolat keitėsi sėkmingomis atkarpomis. Ko pritrūko, kad pabaigoje pavyktų atsilaikyti?
– Gal tiesiog ramybės, stabilumo. Manau, kad klaidos, kurias gynyboje darėme pirmajame kėlinyje, kartojosi ir ketvirtajame. Tie tritaškiai mus tiesiog nužudė pirmoje rungtynių pusėje, o paskui ir tada, kai reikėjo uždaryti rungtynes.
Atrodo, per visas rungtynes nesugebėjome susikalbėti. Net ne iš trenerių štabo, o pačios iš savęs nesugebėjome pareikalauti daugiau, kad susitartume, kas vyksta aikštėje.
– Paskutinėje atakoje praradai kamuolį. Ar varžovės tave prispaudė, ar tiesiog buvo per daug noro išlyginti rezultatą?
– Galbūt iš to per didelio noro. Ten nieko nebuvo, jokio kontakto. Tiesiog gal kažkiek paslydau. Gal iš to noro, ir tiek.
– Šiandien ilgiau turėjai kamuolį savo rankose, daugiau derinių buvo skirta tau. Ar jautėsi, kad kurį laiką nebuvai žaidusi tiek daug?
– Faktas. Nėra daug žmonių, kurie po tokio laikotarpio be rungtynių galėtų tiesiog ateiti ir iškart žaisti. Rinktinėje man vis tiek duodama daug kamuolio, todėl fiziškai tikrai buvo sunku. Atrodo, galva juda greitai, bet kūnas šiek tiek atsilieka – tiek gynyboje, tiek puolime.
Dėl to atsiranda ir kvailesnių sprendimų. Galbūt ir paskutinėje atakoje galva buvo kažkur kitur, o kūnas nespėjo.
– Jau kurį laiką esi Lietuvoje ir vėl žaidi europietišką krepšinį. Kiek džiaugsmo suteikia sugrįžimas į rinktinę?
– Labai džiaugiuosi. Prisimenu, kai pirmą kartą su rinktine žaidėme penki prieš penkis, veide buvo šypsena. Supratau, kaip pasiilgau tiesiog žaisti ir džiaugtis krepšiniu. Tikrai labai smagu.
– Per pirmąsias 13 minučių rinktinė suklydo maždaug 10 kartų. Vėliau situacija pagerėjo, tačiau klaidos vis tiek išliko problema. Ar tai viena pagrindinių sričių, kuriose dar turite tobulėti?
– Faktas. Manau, kad tai visada buvo viena iš mūsų silpnybių – tos kvailos, neapgalvotos klaidos ir perdavimai. Atrodo, jau geriau pačiai užbaigti ataką, bet kažkur metame perdavimą. Man pačiai tas pats buvo, atrodo, pirmajame kėlinyje, kai atlikau blogą perdavimą.
Visos tos klaidos yra tokios kvailos. Jos tikrai taisytinos, bet mūsų rinktinė su tokiomis klaidomis gyvena metai iš metų. Nežinau, reikia savyje ieškoti daugiau ramybės.
– Eglė neišnaudojo tavo puikaus perdavimo. Kokia bausmė jos laukia?
– Jokios bausmės nėra. Šokoladą galėtų nupirkti, nors nemanau, kad tikrai pirksiu (šypsosi). Būna tokių situacijų. Ji man tą patį gali pasakyti – kodėl paskutinėje atakoje nukritau ant žemės?
– Ar matai ką nors teigiamo šiose rungtynėse, ką rinktinė galėtų pasiimti į ateitį?
– Visada galima kažką teigiamo pasiimti. Dabar sunku įžvelgti tiek teigiamus, tiek neigiamus dalykus. Vis tiek žinome, kaip sunku po poros dienų treniruočių susirinkti ir iškart žaisti.
Gerai tai, kad jau po trijų dienų vėl žaisime. Tikimės, kad klaidų bus mažiau, jaudulio taip pat, o ramybės – daugiau.
– Nors kartais kalbama, kad moterų krepšinis Lietuvoje nėra toks populiarus, šiandien arenoje susirinko daugybė sirgalių. Po rungtynių jūsų ilgai nepaleido ir jaunosios gerbėjos. Ką tau reiškia toks palaikymas?
– Kam įdomu, tas ateina. Moterų ir vyrų sportas yra labai skirtingas. Kam patinka moterų sportas, tas ateina ir palaiko. Kaip ir sakėte, šiandien susirinko daug žiūrovų.
Griežtai draudžiama Dunk.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar platinti bet kokia forma be išankstinio raštiško sutikimo.















































0 komentarai