Beržininkaitis po pergalės neslėpė emocijų: „Nebuvo nė vieno karto, kad netikėčiau“

Kėdainių „Nevėžio“ vyriausiasis treneris Evaldas Beržininkaitis po antrosios iš eilės pergalės Lietuvos krepšinio lygoje neslėpė džiaugsmo dėl komandos parodyto charakterio.

Strategas pripažino, kad sunki sezono pradžia pareikalavo kantrybės, tačiau pabrėžė, jog net ir nesėkmių laikotarpiu neprarado tikėjimo savo auklėtiniais.

Kėdainių ekipa namuose palaužė Utenos „Juventus“ krepšininkus ir iškovojo antrąją sezono pergalę. Prieš tai „Nevėžis“ buvo įveikęs Tauragės „Tauragę“.

Beržininkaitis atkreipė dėmesį, kad komandai teko verstis be svarbaus priekinės linijos žaidėjo Petrilevičiaus, o papildomų jėgų pareikalavo ir trečiadienį vykusios rungtynės.

„Nebuvo lengva, nes nebuvome patys šviežiausi, turėjome problemų, nežaidė Petrilevičius. Bet vyrai parodė charakterį, o sunkiausiu momentu rungtynių pabaigoje nepasimetėme ir sužaidėme solidžiai“, – džiaugėsi Beržininkaitis.

Treneris taip pat išskyrė komandoje vyraujančią atmosferą. Pasak jo, net ir pralaimėjimų serijos metu žaidėjai išsaugojo tarpusavio pasitikėjimą, o tai tapo vienu svarbiausių veiksnių siekiant pagerinti rezultatus.

„Kai viskas gerai, visiems lengva būti draugiškiems. Tačiau kai stringi sezono pradžioje, svarbiausia neprarasti tikėjimo. Labiausiai džiaugiuosi, kad žaidėjai tiki procesu, savimi ir komandos draugais. Man tikrai malonu dirbti su šia komanda“, – kalbėjo strategas.

Po rungtynių Beržininkaitis taip pat aptarė priekinės linijos problemas, Davonte Hopkinso profesionalumą, komandos progresą ir sudėtingą sezono tvarkaraštį.

– Treneri, kaip vertinate antrąją iš eilės pergalę?

– Pirmiausia sveikinu savo komandą, žaidėjus, trenerių štabą ir visą organizaciją. Tikrai kantriai dirbame ir laukiame tų pergalių. Dabar iškovojome antrąją iš eilės, todėl labai smagu.

Nebuvo lengva žaisti, nes nebuvome patys šviežiausi. Turėjome ir problemų – nežaidė Petrilevičius, kuris yra svarbus mūsų aukštaūgis. Be to, trečiadienį žaidėme rungtynes, kurios taip pat pareikalavo daug jėgų.

Todėl dar smagiau, kad vyrai parodė charakterį. Atlaikėme šias rungtynes, o kai pabaigoje atėjo sunkus momentas, nepasimetėme ir sužaidėme solidžiai.

Dėl to labai džiaugiuosi ir sveikinu visą mūsų organizaciją.

– Sezono pradžia buvo sunki, tačiau komandoje visą laiką matėsi geros emocijos ir žaidėjų tarpusavio palaikymas. Kaip pavyko išsaugoti tokią atmosferą?

– Visų pirma, man tai pirmieji metai Kėdainiuose. Žmonės, kurie čia dirba ilgiau, taip pat pripažįsta, kad šiemet surinkti labai geri charakteriai.

Formuodami komandą ir rinkdamiesi žaidėjus visada atsižvelgiame į šiuos dalykus, viską išsiklausinėjame. Manau, kad taip daro dauguma komandų, bet šiemet mums tikrai labai gerai pavyko surinkti žaidėjus pagal charakterius.

Teisingai pastebėjote, kad kai viskas gerai, visiems lengva būti draugiškiems, palaikyti vieniems kitus ir pozityviai dirbti. Tačiau kai stringi sezono pradžioje, svarbiausia neprarasti tikėjimo. Labiausiai džiaugiuosi dėl žaidėjų, kad jie neprarado to tikėjimo.

Jie tiki procesu, tiki savimi, tiki komandos draugais. Vieni kitus palaiko, todėl man tikrai malonu dirbti šioje komandoje. Nebuvo nė vieno karto, kad netikėčiau šia komanda.

Žinojau, kad sezono pradžioje ir man pačiam reikės įsivažiuoti. Aš taip pat dariau daug klaidų, mano reakcijos rungtynių metu kai kuriose situacijose galbūt nebuvo pačios geriausios.

Jeigu palygintume, kaip žaidėme antrosiose sezono rungtynėse su „Juventus“, ir kaip žaidžiame dabar, skirtumai tikrai didžiuliai. Man, kaip treneriui, tas progresas ir tai, kad komanda išliko kartu, yra pats smagiausias dalykas.

– Šį kartą teko verstis be Petrilevičiaus, o „Juventus“ turi nemažai aukštaūgių. Kaip pavyko susitvarkyti su varžovų priekine linija?

– Būtent šioje vietoje ir nukentėjome. Jie laimėjo kovą dėl kamuolių, turėjo 16 antrųjų šansų ir iš jų pelnė 18 taškų. Kai laimi rungtynes, nors varžovams atiduodi tiek lengvų taškų, vadinasi, kitose vietose atlikai tikrai gerą darbą.

Jie mus baudė, atakavo tiesiai per baudos aikštelę, įvesdavo kamuolį aukštaūgiams. Galbūt reikėjo anksčiau pradėti juos dvigubinti, tačiau bijojome, kad aukštaūgiai nusimes kamuolius, o gynėjai gaus laisvų tritaškių.

Todėl kentėjome, kentėjome ir iškentėjome.

– Norėtųsi išskirti Davonte Hopkinsą. Nors pastaruoju metu jo minutės buvo sumažėjusios, šiandien jis per trumpą laiką suteikė daug energijos, ypač ketvirtajame kėlinyje. Kaip vertinate jo požiūrį ir profesionalumą?

– Apie Davonte galiu atsiliepti tik pačiais gražiausiais žodžiais. Nuoširdžiai. Nė vienam žaidėjui nėra lengva sėdėti ant suolo, ypač kai vienose rungtynėse žaidi, kitose – ne. Buvo kelios rungtynės iš eilės, kai jis apskritai neišėjo į aikštelę, tačiau jo pastangos treniruotėse nesumažėjo.

Jis niekada nebuvo tas, kuris į komandą įneštų negatyvo. Visada geros nuotaikos, visada palaiko kitus, visada pasiruošęs. Tai aukščiausio lygio profesionalas. Taip, galbūt mano pasitikėjimas juo tam tikru metu buvo sumažėjęs dėl kai kurių dalykų.

Reikia pripažinti, kad sezono pradžioje iš tos didžiulės energijos ir noro kažką padaryti kartais išeidavo ir blogų dalykų. Bet tai normalu. Esame mokymosi procese. Džiugina tai, kad jis atsižvelgia į vaizdo įrašų analizes, mūsų pastabas ir tai, ką dirbame treniruotėse. Jis tobulėja ir juda į priekį.

Šiandien jo energija buvo tikrai labai gera. Pakeičiau jį ne todėl, kad blogai žaidė, o todėl, kad varžovai pradėjo keistis gynyboje ir mums reikėjo aukštesnio žaidėjo, geriau perduodančio kamuolį.

Tačiau apskritai jo pastarosios dvejos rungtynės buvo labai solidžios. Jis tikrai davė komandai daug naudos.

– Kalbėjote, kad komanda išliko vieninga po sunkios sezono pradžios. Kokius didžiausius žaidimo pokyčius išskirtumėte? Kas leido pradėti kovoti dėl pergalių?

– Jeigu kalbėtume apie tai, ką patobulinome, tai patobulinome daugelį dalykų tiek puolime, tiek gynyboje. Nenoriu labai smulkintis, nes tada išduosiu mūsų akcentus varžovams. Jiems bus lengviau ruoštis.

Tačiau galiu pasakyti, kad tikrai daug dirbame ir žiūrime labai daug vaizdo įrašų. Kadangi anksčiau dirbau skautu, vaizdo analizė man jau įaugusi į kraują. Tą patį stengiuosi perteikti savo komandai.

Daug analizuojame. Turbūt pirmą kartą po praėjusių rungtynių su „Taurage“ neturėjome išsamios rungtynių analizės, nes paprasčiausiai pritrūko laiko. Bet apskritai esame nuolatiniame mokymosi procese.

Dar reikia paminėti vieną svarbų dalyką. Sezono pradžioje turbūt buvome vienintelė LKL komanda, kuri nuolat žaidė išvykose. Pažiūrėkite į kitų komandų rezultatus. Prieš savaitę buvau pasižiūrėjęs, kad „Rytas“ ir „Žalgiris“ išvykose buvo laimėję po ketverias rungtynes, o kitos komandos – po vienerias arba nė vienų.

Įsivaizduokite, jeigu būtume sezoną pradėję namuose. Galbūt ir mūsų pradžia būtų buvusi kitokia. Išvykose žaisti gerokai sunkiau, ir skaičiai tai parodo.

Taip, sezono pradžioje turėjome skaudžių rungtynių. Su Utena buvo labai skaudus pralaimėjimas. Pirmąsias rungtynes su Jonava galime nurašyti sezono startui. Tačiau su kitomis komandomis dažniausiai kovojome.

Jeigu pažiūrėtume į mūsų rungtynes namuose, tai su „Žalgiriu“ gerai kovojome, „Lietkabeliui“ pralaimėjome tik vienu tašku, įveikėme „Gargždus“, „Tauragę“, o dabar laimėjome dar kartą. Todėl, vertinant mūsų žaidimą namuose, manau, kad atrodome pakankamai solidžiai.

Užstrigęs „Rytas“, problemos Klaipėdoje ir pirmo rato nominacijos

Griežtai draudžiama Dunk.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar platinti bet kokia forma be išankstinio raštiško sutikimo.