Į Eurolygą po NBA etapo sugrįžęs Guerschonas Yabusele neslepia didelių ambicijų su Atėnų „Panathinaikos“. Prancūzijos rinktinės puolėjas įsitikinęs, kad dabartinė Graikijos klubo sudėtis yra tokia talentinga, jog galėtų įveikti ir ne vieną NBA komandą.
30-metis krepšininkas interviu Prancūzijos dienraščiui „L’Équipe“ papasakojo apie sprendimą palikti NBA, naują gyvenimo etapą Atėnuose, atmosferą komandos rūbinėje bei norą sugrįžus į Europą iškovoti visus įmanomus titulus.
Yabusele pripažino, kad dabartinė „Panathinaikos“ sudėtis gali būti talentingiausia per visą jo karjerą. Prancūzas teigė buvęs nustebintas vasarą atliktų klubo ėjimų ir neabejoja, kad komandai susižaidus ji galėtų mesti rimtą iššūkį net stipriausios pasaulio krepšinio lygos ekipoms.

Vis dėlto sprendimą palikti NBA puolėjas priėmė ne dėl sportinių ambicijų stokos. Pasak jo, Minesotos klubo pasiūlyta sutartis buvo tik iš dalies garantuota, o galimybė sezono metu būti išmainytam reiškė dar daugiau nežinomybės tiek jam pačiam, tiek šeimai.
„Visada pasitikėsiu savimi ir galėjau prisiimti tokią riziką. Bet ar tikrai norėjau dėl minimalios sutarties, be garantuoto žaidimo laiko, per šešis mėnesius dar du kartus kraustyti šeimą, vaikus ir vėl keisti jų mokyklas?“, – svarstė Yabusele.
Prancūzui kur kas patrauklesnis pasirodė trejų metų „Panathinaikos“ pasiūlymas, suteikęs stabilumo ir galimybę rungtyniauti kartu su artimais draugais. Yabusele ypač džiaugiasi vėl galėdamas dalytis aikštele su Mathiasu Lessortu, o išskirtinė atmosfera Atėnų klubo rūbinėje, jo įsitikinimu, gali tapti svarbiu komandos pranašumu siekiant aukščiausių tikslų.
– Kaip vertinate dabartinę „Panathinaikos“ sudėtį? Ar ši komanda galėtų konkuruoti su NBA klubais?
– Mūsų čia tikrai daug. Ši „Panathinaikos“ komanda yra nepaprastai stipri, galbūt talentingiausia, kurioje man kada nors teko žaisti. Kai praėjusią vasarą pamačiau pranešimus apie naujus žaidėjus, buvau priblokštas.
Mačiau net palyginimų tarp mūsų startinio penketo ir NBA komandų. Nuoširdžiai tikiu, kad jeigu viskas susidėlios taip, kaip norime, galėtume įveikti nemažai JAV komandų. Esu tuo įsitikinęs. Nesakau, kad žaistume prieš NBA čempionus ir juos nugalėtume. Tačiau jeigu susitiktume su visomis NBA komandomis, tikrai iškovotume ne vieną pergalę.
– Kiek jums padėjo tai, kad komandoje yra nemažai pažįstamų prancūzų?
– Mathiasas Lessortas yra vienas geriausių mano draugų. Jis mane pasitiko Atėnuose. Dar vasarą kartu leidome laiką, treniravomės fiziškai, nors krepšinio nežaidėme. Jam Atėnai jau yra namai. Mathiasas čia rungtyniauja ne vienus metus, todėl aprodė man areną, treniruočių bazę ir visą aplinką.
Esame labai artimi, pažįstamos ir mūsų šeimos. Jis spontaniškas žmogus, mėgsta pajuokauti, kartais pakvailioti – visai kaip aš. Labai džiaugiuosi, kad dabar esame vienoje komandoje ir kartu siekiame laimėti viską.
– Kodėl nusprendėte palikti NBA, nors dar turėjote galimybių likti lygoje?
– Jaučiau, kad praėjusio sezono pabaigoje Čikagoje man pavyko atsitiesti ir įrodyti, jog galiu rungtyniauti šiame lygyje. Sezono pradžia buvo sunki dėl susiklosčiusių aplinkybių ir suteiktų galimybių. Nenoriu nieko kritikuoti, bet paprasčiausiai nežaidžiau.
Nenoriu visko suvesti į pinigus, tačiau gautas pasiūlymas buvo labai mažas. Galėjau vėl žengti žingsnį atgal, kaip anksčiau Filadelfijoje. Minesotos pasiūlyta sutartis buvo tik iš dalies garantuota. Be to, egzistavo galimybė, kad iki mainų termino būsiu iškeistas.
Visada pasitikėsiu savimi ir galėjau prisiimti tokią riziką. Bet ar tikrai norėjau dėl minimalios sutarties, be garantuoto žaidimo laiko, per šešis mėnesius dar du kartus kraustyti šeimą, vaikus ir vėl keisti jų mokyklas?
Kai sulaukiau tokio pasiūlymo, pagalvojau, kad galbūt atėjo laikas užversti šį karjeros puslapį.
– Ar nekilo abejonių dėl sugrįžimo į Europą?
– NBA man trūks, tačiau buvau visiškai ramus dėl sprendimo sugrįžti. Man svarbiausia yra krepšinis. Noriu žaisti, klysti, tobulėti ir laimėti titulus. Tai mano aistra, man to reikia. Eurolygoje turėjome gerų pasiūlymų, tačiau su „Panathinaikos“ viskas susidėliojo natūraliai.
Tai aukščiausio lygio organizacija, turinti milžiniškų ambicijų, neįtikėtinus sirgalius, turtingą istoriją ir vieną didžiausių pasaulio krepšinio priešpriešų su „Olympiakos“.
Pridėkite galimybę dirbti su vienu geriausių trenerių istorijoje, žaisti kartu su artimais draugais Mathiasu, Mousu ir Sylvainu bei trejų metų sutartį, užtikrinančią stabilumą šeimai. Mūsų galimybių ribos yra neribotos. Turime žaidėjų, kurie nori laimėti ir žino, kaip tai padaryti. Kartu suprantame, kad turėsime dalytis dėmesiu ir atsakomybe.
– Kokia atmosfera vyrauja „Panathinaikos“ rūbinėje?
– Ten tikra beprotybė. Kartą tiesiog atsisėdau, tylėjau ir stebėjau, kas vyksta. Visi juokėsi, buvo visiškas chaosas. Net pagalvojau: ką jie šį kartą iškrėtė? Turime ir daugiau prancūziškai kalbančių žaidėjų – Isaacą Bongą, Brancou Badio.
O Juancho Hernangomezas vos pamatęs Sylvainą vis primena, kad visą gyvenimą mus nugalėdavo. Jaunimo čempionatuose, o vėliau ir 2022 metų Europos čempionato finale. Nuolat vieni kitus traukiame per dantį, tačiau viskas vyksta draugiškai.
Rūbinėje net turime vadinamąjį prancūzų kampelį. Mus keturis susodino vienoje vietoje, visai šalia šaldytuvo su energiniais gėrimais. Jie nuolat man kartoja, kad turėčiau jų gerti mažiau.
Seniai nebuvau patyręs tokios atmosferos. Manau, kad būtent tokie dalykai mums labai padės sezono metu, kai neišvengiamai ateis sunkesnių laikotarpių.
– Kaip jums sekasi pažinti Atėnus ir Graikijos kultūrą?
– Šiek tiek išmanau mitologiją. Prisiminiau graikų dievus – Dzeusą, Atėnę. Visada įdomu atrasti tokius dalykus.Vasarą žiūrėjau „Odisėją“ ir likau sužavėtas. Graikijos kultūra yra nuostabi.
Man labai artimas karių mentalitetas. Jį galima susieti ir su krepšiniu – nusiteikimu, energija, kovingumu. Prieš kiekvienas rungtynes esame pasirengę žengti į areną.
– Ką spėjote suprasti apie „Panathinaikos“ ir „Olympiakos“ priešpriešą?
– Iš pradžių net nedrįsau apie tai kalbėti su komandos draugais. Tačiau pabendravęs su sirgaliais supratau, kad ši priešprieša peržengia sporto ribas.
Žaidėjai paprastai sulaukia pagarbos. Kartais prie manęs prieina „Olympiakos“ sirgaliai ir elgiasi visiškai mandagiai. Jie supranta, kad nesame graikai. Tačiau tarp pačių sirgalių viskas vyksta neįtikėtinai intensyviai. Tai pranoksta bet kokį įsivaizdavimą.
– Koks būtų jūsų svajonių sezonas su „Panathinaikos“?
– Laimėti viską būtų neįtikėtina. Sugrįždamas puikiai supratau, kokie dideli lūkesčiai man keliami ir kiek daug klubas iš manęs tikisi. 2023 metais laimėjome titulą, tačiau man teko tik stebėti komandos draugus iš šalies. Atsidūriau tokioje pačioje situacijoje kaip mūsų šeimos ir artimieji, kurie žiūri rungtynes ir jaudinasi dėl kiekvieno epizodo.
Man tai buvo vienas blogiausių prisiminimų gyvenime. Daugiau niekada nenoriu likti nuošalyje ir tik stebėti. O dabar įsivaizduokite sezoną, per kurį laimėtume viską. Manau, kad visas miestas kelioms dienoms tiesiog sustotų. Tai būtų kažkas neįsivaizduojamo. Būtent to aš ir noriu. Tai mano svajonė.
Klausimas dėl Valančiūno, aktyvi rinka, bręstantys mainai ir PAO bėdos

Griežtai draudžiama Dunk.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar platinti bet kokia forma be išankstinio raštiško sutikimo.












































0 komentarai